Baltijos valstybės vis dažniau naudoja skaitmenines technologijas miškininkystėje, kad pagerintų valdymą ir tvarumą. Latvijoje ir Estijoje kuriamos išmaniosios miškų stebėsenos sistemos, kurios, naudodamos palydovinius vaizdus ir jutiklius, realiuoju laiku stebi miškų būklę. Lietuvoje diegiamos skaitmeninės miškų kartografavimo priemonės, padedančios planuoti tvarų valdymą. Tai padeda efektyviau valdyti miškų išteklius ir sušvelninti klimato kaitos poveikį.
Inovacijos ir skaitmeninimas Baltijos valstybių miškuose
.jpg)
Baltijos šalys išlaiko lyderystę medienos energetikos produktų rinkoje
2024 m. Latvija, Lietuva ir Estija išliks pagrindinėmis medienos energijos produktų, pavyzdžiui, medienos granulių, briketų ir malkų, rinkos dalyvėmis, tenkinančiomis tiek eksporto, tiek vidaus paklausą. Jų įsipareigojimas tvariai ūkininkauti miškuose ir aukštas gamybos efektyvumas leidžia joms konkuruoti tarptautinėje rinkoje, užtikrinant stabilų eksportą ir kartu prisidedant prie ekonomikos augimo.
Baltijos valstybių investicijos į atsinaujinančiąją energiją
Baltijos valstybės vis daugiau investuoja į atsinaujinančiosios energijos gamybą, kad sumažintų savo priklausomybę nuo iškastinio kuro. Latvijoje didėja investicijos į vėjo ir saulės jėgainių parkus, taip įvairinant elektros energijos gamybą. Estija toliau gamina biomasės energiją, efektyviai ir tvariai naudodama savo miškus. Tuo tarpu Lietuvoje plečiama saulės energijos gamyba, todėl namų ūkiai ir įmonės gali vis dažniau pereiti prie švarios energijos.
-(1)-thumb.jpg)
Baltijos šalių miestų ekologizavimo iniciatyvos
Baltijos šalyse vis daugiau dėmesio skiriama miestų ekologizavimui, siekiant pagerinti gyvenimo sąlygas ir prisitaikyti prie klimato kaitos. Rygoje projektai orientuoti į medžių sodinimą ir žaliųjų erdvių, ypač tankiai apgyvendintose vietovėse, plėtrą. Taline įrengiami žalieji stogai ir vertikalūs sodai, siekiant padidinti biologinę įvairovę mieste. Tuo tarpu Vilniuje vis dažniau integruojamas tvarus požiūris į miesto planavimą plėtojant žaliuosius koridorius.