Naujienos
Tikslingas miškų valdymas ne tik gerina miškų sveikatą ir biologinę įvairovę, bet ir užtikrina aukštos kokybės medienos gamybą bei ekonominę grąžą ateityje. Tvarus miškų valdymas yra pagrindinis veiksnys, padedantis sušvelninti klimato kaitą ir išsaugoti gamtinius išteklius, nes sukuriama ekologinės, ekonominės ir socialinės naudos pusiausvyra.
Atidžiau pažvelgus į Baltijos šalių medinių baldų eksportą ir apibendrinus iš įvairių šaltinių gautą informaciją, galima daryti išvadą, kad tendencijos įvairiose šalyse skiriasi. Nors tokių baldų eksportas yra svarbus sektorius Baltijos šalyse, pastarųjų metų duomenys rodo, kad rinkoje pastebima didelė dinamika...
Baltijos šalių miškų ekosistemas vis labiau veikia klimato kaita, todėl miškininkystei kyla naujų iššūkių. 2023 m. sausra ir karštis sumažino miškų augimą, ypač paveikė eglių ir pušų medynus. Siekdamos prisitaikyti prie klimato kaitos, Lietuva ir Estija...
Miško kenkėjų kontrolė yra problema visose Baltijos šalyse. Estijoje pastaraisiais metais pastebėtas didelis eglinių žievėgraužių skaičiaus padidėjimas, kuris kelia didelių problemų šalies miškų ištekliams. Šios šalies miškininkystės mokslininkai...
Miškininkystė yra svarbi Baltijos šalių ekonomikos dalis, o visose trijose šalyse diegiami tvaraus miškų valdymo modeliai. Įvairios miškų valdymo iniciatyvos Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje padeda išsaugoti biologinę įvairovę ir apsaugoti miškus...
Europos Sąjunga (ES) priėmė svarbų Reglamentą (ES) 2023/1115, kuriuo siekiama gerokai sumažinti neigiamą visuotinio miškų naikinimo ir nykimo poveikį. Šiuo dokumentu nustatomos griežtos taisyklės rinkos dalyviams, prekiaujantiems arba eksportuojantiems ES prekes, pavyzdžiui...
Medžiai gali prisiminti metų laikus. Kai kurie, pavyzdžiui, beržai, gali atpažinti besikeičiančius metų laikus pagal šviesos trukmę ir temperatūros svyravimus. Tai padeda jiems nustatyti tinkamą momentą lapams nuplauti arba numesti. Ši atmintis padeda medžiams išgyventi kintančio klimato sąlygomis.
Kai kurie medžiai gali vaikščioti. Amazonės atogrąžų miškuose auga palmė, vadinama vaikščiojančiu medžiu (Socratea exorrhiza). Manoma, kad per kelerius metus ji gali pasislinkti iki 20 metrų, prisitaikydama prie šviesos ar dirvožemio pokyčių. Tai vyksta vienoje pusėje auginant naujas šaknis, o kitoms leidžiant sunykti.