Karštomis dienomis medžiai gali vėsinti save ir aplinką garindami vandenį per lapus. Šis procesas vadinamas transpiracija. Pavyzdžiui, didelis ąžuolas per dieną gali išgarinti šimtus litrų vandens ir taip sukelti vėsinimo efektą, dėl kurio aplinkinių medžių temperatūra gali sumažėti keliais laipsniais. Todėl miestuose, kuriuose yra daugiau medžių, vasarą būna vėsiau ir maloniau.
Medžiai, kurie „prakaituoja“: kaip jie atvėsta
Medžiai, kurie išlieka atsparūs gaisrui: paprastoji pušis
Kai kurie medžiai prisitaikė išgyventi net gaisro metu. Pavyzdžiui, paprastoji pušis (Pinus rigida) turi specialius kūgelius, kurie atsidaro tik karštyje. Tai reiškia, kad po gaisro, kai dirvožemyje gausu pelenų ir sumažėja konkurencija, ši pušis gali pradėti augti iš sėklų.
Keturios tiesos apie tvarią miškų plėtrą Lietuvoje
Tikslingas miškų valdymas ne tik gerina miškų sveikatą ir biologinę įvairovę, bet ir užtikrina aukštos kokybės medienos gamybą bei ekonominę grąžą ateityje. Tvarus miškų valdymas yra pagrindinis veiksnys, padedantis sušvelninti klimato kaitą ir išsaugoti gamtinius išteklius, nes sukuriama ekologinės, ekonominės ir socialinės naudos pusiausvyra.
Baltijos šalių medinių baldų eksportas: Latvijoje ir Estijoje sumažėjo, Lietuvoje padidėjo
Atidžiau pažvelgus į Baltijos šalių medinių baldų eksportą ir apibendrinus iš įvairių šaltinių gautą informaciją, galima daryti išvadą, kad tendencijos įvairiose šalyse skiriasi. Nors tokių baldų eksportas yra svarbus sektorius Baltijos šalyse, pastarųjų metų duomenys rodo, kad rinkoje pastebima didelė dinamika...