Baltijos šalių miškų ekosistemas vis labiau veikia klimato kaita, todėl miškininkystei kyla naujų iššūkių. 2023 m. sausra ir karštis sumažino miškų augimą, ypač paveikė eglių ir pušų medynus. Siekdamos prisitaikyti prie klimato kaitos, Lietuva ir Estija daugiausia dėmesio skiria miškų atkūrimui ir tinkamų rūšių parinkimui. Latvija saugo ir didina savo miškų įvairovę, o situacijai stebėti naudoja naujas technologijas, pavyzdžiui, palydovines nuotraukas. Baltijos šalims reikia glaudžiai bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis, kad miškininkystė taptų tvari ir sumažėtų išmetamo anglies dioksido kiekis.
Klimato kaitos poveikis Baltijos šalių miškų ekosistemoms
Keturios tiesos apie tvarią miškų plėtrą Lietuvoje
Tikslingas miškų valdymas ne tik gerina miškų sveikatą ir biologinę įvairovę, bet ir užtikrina aukštos kokybės medienos gamybą bei ekonominę grąžą ateityje. Tvarus miškų valdymas yra pagrindinis veiksnys, padedantis sušvelninti klimato kaitą ir išsaugoti gamtinius išteklius, nes sukuriama ekologinės, ekonominės ir socialinės naudos pusiausvyra.
Baltijos šalių medinių baldų eksportas: Latvijoje ir Estijoje sumažėjo, Lietuvoje padidėjo
Atidžiau pažvelgus į Baltijos šalių medinių baldų eksportą ir apibendrinus iš įvairių šaltinių gautą informaciją, galima daryti išvadą, kad tendencijos įvairiose šalyse skiriasi. Nors tokių baldų eksportas yra svarbus sektorius Baltijos šalyse, pastarųjų metų duomenys rodo, kad rinkoje pastebima didelė dinamika...
Miško kenkėjų antplūdis ir kontrolė Baltijos šalyse
Miško kenkėjų kontrolė yra problema visose Baltijos šalyse. Estijoje pastaraisiais metais pastebėtas didelis eglinių žievėgraužių skaičiaus padidėjimas, kuris kelia didelių problemų šalies miškų ištekliams. Šios šalies miškininkystės mokslininkai...