Naujienos

Baltijos valstybės vis daugiau investuoja į atsinaujinančiosios energijos gamybą, kad sumažintų savo priklausomybę nuo iškastinio kuro. Latvijoje didėja investicijos į vėjo ir saulės jėgainių parkus, taip įvairinant elektros energijos gamybą. Estija toliau gamina biomasės energiją, efektyviai ir tvariai naudodama savo miškus. Tuo tarpu Lietuvoje plečiama saulės energijos gamyba, todėl namų ūkiai ir įmonės gali vis dažniau pereiti prie švarios energijos.

Baltijos šalyse vis daugiau dėmesio skiriama miestų ekologizavimui, siekiant pagerinti gyvenimo sąlygas ir prisitaikyti prie klimato kaitos. Rygoje projektai orientuoti į medžių sodinimą ir žaliųjų erdvių, ypač tankiai apgyvendintose vietovėse, plėtrą. Taline įrengiami žalieji stogai ir vertikalūs sodai, siekiant padidinti biologinę įvairovę mieste. Tuo tarpu Vilniuje vis dažniau integruojamas tvarus požiūris į miesto planavimą plėtojant žaliuosius koridorius.

Baltijos valstybės vis dažniau naudoja skaitmenines technologijas miškininkystėje, kad pagerintų valdymą ir tvarumą. Latvijoje ir Estijoje kuriamos išmaniosios miškų stebėsenos sistemos, kurios, naudodamos palydovinius vaizdus ir jutiklius, realiuoju laiku stebi miškų būklę. Lietuvoje diegiamos skaitmeninės...

Baltijos šalys ir toliau išlieka svarbios tarptautinės medienos rinkos dalyvės, o jų eksportas 2024 m. toliau augs. Latvija ir Estija buvo ypač svarbios tiekdamos medieną ir medienos gaminius Skandinavijos ir Vakarų Europos šalims. Lietuva padidino baldų ir medienos plokščių eksportą...

Karštomis dienomis medžiai gali vėsinti save ir aplinką garindami vandenį per lapus. Šis procesas vadinamas transpiracija. Pavyzdžiui, didelis ąžuolas per dieną gali išgarinti šimtus litrų vandens ir taip sukelti vėsinimo efektą, dėl kurio aplinkinių medžių temperatūra gali sumažėti keliais laipsniais. Todėl miestuose, kuriuose yra daugiau medžių, vasarą būna vėsiau ir maloniau.

Kai kurie medžiai prisitaikė išgyventi net gaisro metu. Pavyzdžiui, paprastoji pušis (Pinus rigida) turi specialius kūgelius, kurie atsidaro tik karštyje. Tai reiškia, kad po gaisro, kai dirvožemyje gausu pelenų ir sumažėja konkurencija, ši pušis gali pradėti augti iš sėklų.

Tikslingas miškų valdymas ne tik gerina miškų sveikatą ir biologinę įvairovę, bet ir užtikrina aukštos kokybės medienos gamybą bei ekonominę grąžą ateityje. Tvarus miškų valdymas yra pagrindinis veiksnys, padedantis sušvelninti klimato kaitą ir išsaugoti gamtinius išteklius, nes sukuriama ekologinės, ekonominės ir socialinės naudos pusiausvyra.

Atidžiau pažvelgus į Baltijos šalių medinių baldų eksportą ir apibendrinus iš įvairių šaltinių gautą informaciją, galima daryti išvadą, kad tendencijos įvairiose šalyse skiriasi. Nors tokių baldų eksportas yra svarbus sektorius Baltijos šalyse, pastarųjų metų duomenys rodo, kad rinkoje pastebima didelė dinamika...

Baltijos šalių miškų ekosistemas vis labiau veikia klimato kaita, todėl miškininkystei kyla naujų iššūkių. 2023 m. sausra ir karštis sumažino miškų augimą, ypač paveikė eglių ir pušų medynus. Siekdamos prisitaikyti prie klimato kaitos, Lietuva ir Estija...