Karštomis dienomis medžiai gali vėsinti save ir aplinką garindami vandenį per lapus. Šis procesas vadinamas transpiracija. Pavyzdžiui, didelis ąžuolas per dieną gali išgarinti šimtus litrų vandens ir taip sukelti vėsinimo efektą, dėl kurio aplinkinių medžių temperatūra gali sumažėti keliais laipsniais. Todėl miestuose, kuriuose yra daugiau medžių, vasarą būna vėsiau ir maloniau.
Medžiai, kurie „prakaituoja“: kaip jie atvėsta
Medžiai, kurie išlieka atsparūs gaisrui: paprastoji pušis
Kai kurie medžiai prisitaikė išgyventi net gaisro metu. Pavyzdžiui, paprastoji pušis (Pinus rigida) turi specialius kūgelius, kurie atsidaro tik karštyje. Tai reiškia, kad po gaisro, kai dirvožemyje gausu pelenų ir sumažėja konkurencija, ši pušis gali pradėti augti iš sėklų.
Medžių atmintis: kaip jie prisimena metų laikus
Medžiai gali prisiminti metų laikus. Kai kurie, pavyzdžiui, beržai, gali atpažinti besikeičiančius metų laikus pagal šviesos trukmę ir temperatūros svyravimus. Tai padeda jiems nustatyti tinkamą momentą lapams nuplauti arba numesti. Ši atmintis padeda medžiams išgyventi kintančio klimato sąlygomis.
Vaikščiojantis medis: Amazonės palmė
Kai kurie medžiai gali vaikščioti. Amazonės atogrąžų miškuose auga palmė, vadinama vaikščiojančiu medžiu (Socratea exorrhiza). Manoma, kad per kelerius metus ji gali pasislinkti iki 20 metrų, prisitaikydama prie šviesos ar dirvožemio pokyčių. Tai vyksta vienoje pusėje auginant naujas šaknis, o kitoms leidžiant sunykti.