Miškininkystė yra svarbi Baltijos šalių ekonomikos dalis, o visose trijose šalyse diegiami tvaraus miškų valdymo modeliai. Įvairios miškų valdymo iniciatyvos Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje padeda išsaugoti biologinę įvairovę ir apsaugoti miškus nuo kenkėjų ir ligų. Europos miškų informacinės sistemos (EFIS) duomenimis, 2023 m. miškų plotas Baltijos šalyse padidėjo 1,4 %, o medienos eksportas toliau auga. Nuo 1990 m. plotas Lietuvoje padidėjo 25 %, o Estijoje - 20 %, taip užtikrinant stabilią tvariai paruoštos medienos paklausą.
Miškininkystės tvarumas Baltijos šalyse
Keturios tiesos apie tvarią miškų plėtrą Lietuvoje
Tikslingas miškų valdymas ne tik gerina miškų sveikatą ir biologinę įvairovę, bet ir užtikrina aukštos kokybės medienos gamybą bei ekonominę grąžą ateityje. Tvarus miškų valdymas yra pagrindinis veiksnys, padedantis sušvelninti klimato kaitą ir išsaugoti gamtinius išteklius, nes sukuriama ekologinės, ekonominės ir socialinės naudos pusiausvyra.
Baltijos šalių medinių baldų eksportas: Latvijoje ir Estijoje sumažėjo, Lietuvoje padidėjo
Atidžiau pažvelgus į Baltijos šalių medinių baldų eksportą ir apibendrinus iš įvairių šaltinių gautą informaciją, galima daryti išvadą, kad tendencijos įvairiose šalyse skiriasi. Nors tokių baldų eksportas yra svarbus sektorius Baltijos šalyse, pastarųjų metų duomenys rodo, kad rinkoje pastebima didelė dinamika...
Klimato kaitos poveikis Baltijos šalių miškų ekosistemoms
Baltijos šalių miškų ekosistemas vis labiau veikia klimato kaita, todėl miškininkystei kyla naujų iššūkių. 2023 m. sausra ir karštis sumažino miškų augimą, ypač paveikė eglių ir pušų medynus. Siekdamos prisitaikyti prie klimato kaitos, Lietuva ir Estija...