Miško kenkėjų kontrolė yra problema visose Baltijos šalyse. Estijoje pastaraisiais metais pastebėtas didelis eglinių žievėgraužių skaičiaus padidėjimas, kuris kelia didelių problemų šalies miškų ištekliams. Šios šalies miškininkystės mokslininkai įdiegė naujoviškus šio kenkėjo kontrolės metodus, įskaitant natūralių priešų panaudojimą mechaninio įsikišimo būdu. Lietuvoje problemos panašios, tačiau nacionaliniai miškų institutai, siekdami sumažinti kenkėjo plitimą, įdiegė naujas medienos apsaugos technologijas, pavyzdžiui, atrankinius kirtimus. Latvija tiesiogiai nesusidūrė su tokiomis didelėmis problemomis, ir čia, siekiant užkirsti kelią kenkėjų patekimui į miško ekosistemas, daugiau dėmesio skiriama prevencijai, pavyzdžiui, miško sanitarinei priežiūrai ir medynų kirtimui.
Miško kenkėjų antplūdis ir kontrolė Baltijos šalyse
Tikslingas miškų valdymas ne tik gerina miškų sveikatą ir biologinę įvairovę, bet ir užtikrina aukštos kokybės medienos gamybą bei ekonominę grąžą ateityje. Tvarus miškų valdymas yra pagrindinis veiksnys, padedantis sušvelninti klimato kaitą ir išsaugoti gamtinius išteklius, nes sukuriama ekologinės, ekonominės ir socialinės naudos pusiausvyra.
Atidžiau pažvelgus į Baltijos šalių medinių baldų eksportą ir apibendrinus iš įvairių šaltinių gautą informaciją, galima daryti išvadą, kad tendencijos įvairiose šalyse skiriasi. Nors tokių baldų eksportas yra svarbus sektorius Baltijos šalyse, pastarųjų metų duomenys rodo, kad rinkoje pastebima didelė dinamika...
Baltijos šalių miškų ekosistemas vis labiau veikia klimato kaita, todėl miškininkystei kyla naujų iššūkių. 2023 m. sausra ir karštis sumažino miškų augimą, ypač paveikė eglių ir pušų medynus. Siekdamos prisitaikyti prie klimato kaitos, Lietuva ir Estija...